Henriko Natalevičiaus paroda (NE)MATOMI

Birželio 17 d. 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Henriko Natalevičiaus tapybos paroda „(Ne)matomi“.

Paroda veiks iki liepos 11 d.

20-ojoje asmeninėje Henriko Natalevičiaus kūrybos parodoje eksponuojami naujausi, per pastaruosius kelerius metus sukurti ir niekad nerodyti tapybos darbai. Dailininko kūrybinės biografijos pradžia siejama su maištingąja bendrakursių penkiuke – viena pirmųjų sovietmečio neformaliųjų grupių, įsiveržusia į meninį gyvenimą XX a. 8-ame dešimtmetyje. Grupės narius vienijo fantastinė, siurrealistinė ir groteskiška pakraipa, pasaulio kaip prieštaringų pradų susidūrimo metafora.
Magiškoje H. Natalevičiaus kūryboje susipina groteskas ir liūdesys, ironijos ir šaržo elementai, padedantys atskleisti pasaulio dvilypumą, nestabilumą, jėgos-bejėgiškumo priešybes. Pastaruoju metu H. Natalevičiaus tapybos maniera tapo ekspresyvesnė, kartais – eskiziškesnė. Tačiau liko svarbi realybės ir paradokso priešprieša, gimdanti naujas prasmes ir potekstes. Parodoje eksponuojamus paveikslus galima suskirstyti į kelias temines grupes – kovos su šešėliais, gyvenimas po čerpiniais lietsargiais, sodo istorijos. Atsiranda laikotarpio aktualijų – natiurmortai su obuoliais ir granatomis, fronto linija, civilinė gynyba. Paveikslus vienija veiksmo vieta – Vilnius, jo senamiestis, gatvelės ir parkai. Paslaptingi mišrūnai, turintys realių žmonių ir fantastinių būtybių bruožų, įsitaisę parkų užkampiuose, senamiesčio akligatviuose, todėl aplinkinių matomi ir nematomi vienu metu. Atgiję namai kalbasi su medžiais, keistos būtybės slepiasi po čerpiniais lietsargiais, ant vaikiškų arkliukų kovoja su savo šešėliais, atlieka mįslingus ritualus.
Kurdamas fantastinį pasaulį dailininkas teigia, kad materialusis ir dvasinis pasaulis – nedalomas, tikrovė ir pasąmonė susipynusios, o daugybė svarbių dalykų mūsų aplinkoje yra akimi nematomi. Jungdamas realybę ir iliuziją jis kelia klausimus apie žmogaus prigimtį, išorinių jėgų ir aplinkos poveikį, demonstruojamos galios ir žmogiškos vertės santykį. (Ne)matomo metafora turi ir gilesnę potekstę apie mažojo žmogaus egzistenciją nestabiliame, nerimu alsuojančiame pasaulyje.


Henrikas Natalevičius gimė 1953 m. Vilniuje. 1970–1976 m. studijavo tapybą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) pas profesorius Vladą Karatajų ir Antaną Gudaitį. Jo bendrakursiais buvo tokie ryškūs menininkai kaip Mindaugas Skudutis, Raimondas Sližys, Bronius Gražys, Romanas Vilkauskas, su kuriais nuo 8-ojo deš. jie sudarė neformalią „Penketo“ grupę. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1988 m., priklausė dailininkų grupei „24“. Nuo 1976 m. aktyviai dalyvauja grupinėse ekspozicijose, rengia asmenines parodas. 2007 m. laimėjo pirmąją premiją Baltijos šalių tapybos trienalėje Vilniuje. Kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje, Čiurlionio galerijoje Čikagoje, Zimmerli dailės muziejuje New Brunswicke (Niujorkas, JAV), privačiuose rinkiniuose Lietuvoje ir užsienyje.