Tapybos ciklas – paveikslai, sukurti ant siuvinėtų drobių ar koliažo būdu naudojami siuvinėjimai. Tai senos ir nebereikalingos drobės, kurias kadaise moterys siuvinėjo, ruošdamos sau kraitį. Jų siuviniuose žydi rožės, našlaitės, bijūnai ar pačių sukurtos gėlės. Esu surengusi ne vieną parodą šia tema: “Laiškai į praeitį”, “Siuvinėtos istorijos”, “Pasiklydę laike”, kurios keliavo po Lietuvos miestus ir miestelius. Tapydama ant senų, rankom siuvinėtų audinių, mėginu išsaugoti to daikto istoriją, tarsi pratęsiu jo gyvenimą paveiksluose. Autentiškas siuvinėtas raštas ar jo fragmentas man padiktuoja paveikslo kompoziciją ir koloritą. Vienur derinu siuvinio ornamentiką, sukurdama vientisą ryškiaspalvį arba monochrominį kilimą, kitur pasitelkiu siuvinėto rašto kontrastingą ritmiką, savaip pratęsdama pirminį linijų ir formų derinį. Visuomet su didžiausia pagarba stengiuos išsaugoti ir išryškinti autentišką senosios tekstilės grožį.