Kūrinys „Plaukianti“ gimė iš piešinio, kuris, persikėlęs į drobę, lėtai augo, sluoksniuojant ne tik medžiagiškumą, bet ir vidinę erdvę bei sapnų įkvėptą atmosferą. Čia sustabdyta ir įamžinta tyli moters sugrįžimo į save akimirka. Jos figūra, plaukianti laiku ir erdve, perteikia virsmą – įkūnija trapumą, persipynusį su veržlumu. Raktai ir laikrodžių mechanizmų fragmentai tampa simboliais, tarsi nebyliais liudininkais akimirkos tarp to, kas buvo, ir to, kas dar atsivers.

Šis kūrinys 2025 m. autorės personalinėje parodoje „Sapnų kronikos“ tapo raktiniu parodos akcentu.