Vincas Kisarauskas (1934-1988) šiandien laikomas pažangiausiu sovietmečio Lietuvos dailininku, radikalios (post)modernizmo krypties atstovu, nepaprastai talentingu kūrėju, drąsiais eksperimentais įkvėpusiu ne vien savo kartos kolegas. Menininko kūryba — nepaprastai gausi ir įvairi. Kisarauskas išbandė beveik visas dailės rūšis ir neretai derino jas viename darbe, kūrė tapybą, grafiką, asambliažus, koliažus, scenovaizdžių eskizus, dirbo filmų dailininku, fotografavo, taip pat rašė meno kritikos tekstus ir tyrinėjo knygos ženklus. Net ir menamas paveikslų sienas jis statė tik tam, kad galėtų jas griauti, o kurdamas nepaisė galiojančių normų ir ribų. Kisarausko kūrybos palikimas verčia mus permąstyti santykj tarp meno ir tikrovės, tradicijų ir naujumo, estetikos ir politikos, sovietmečio ir dabarties. Pasvirusios figūros, kurių ypač gausu vėlyvuosiuose dailininko kūriniuose, ir toliau žvelgia j mus, primindamos praeitį ir perspėdamos dėl rytojaus.